Dykuma

Ryte nusprendžiau nebesipriešinti vietinei sistemai-susiradau taxi į Mhamid. Beriedant supratau, jog pasirinkau tesingai. Tranzuoti šitam krašte išties būtų aukštas pilotažas. Dar belipant iš senuko Peugeot 505 vėl užvirė turistinė mėsmalė. Maloniai visų atsikratęs pasileidau ta kryptimi, iš kurios traukė visi džipai. Pakeliui užkalbino dar vienas vaikinas. Eilinį kartą pssiškinau, jog neturiu pinigų turistinėms atrakcijoms. Dažniausiai visi čia atsako "No money, no honey". Bet ne jis. Jei turiu palapinę ir miegot lauke ne problema, galiu apsistoti jo Bivouac`e už dyką. Go with a flow. Sėdau ant jo motorolerio ir išriedėjom į dykumą. Aišku ji čia tik prasideda, tad šimtametrių smėlio kopų nepamatysi. Tam jau reiktų samdytis džipą ar kupranugarius. Aprodęs valdas, Ahmed pasiūlė arbatos. Supratau, jog vėl prasidės "Good price, only for you" žaidimai, tad užbėgau procesui už akių ir pats pradėjau žaist. Beveik nemeluodamas. Dar kartelį nušviečiau savo situaciją ir paaiškinau, jog keliaudamas po Maroką ieškau įpatingų vietų, kur norėčiau atsivežti draugus. Rimtu veidu domėjausi paslaugų ir ekskursijų kainomis. Užkibo. Ir apartamentus nakčiai gavau ir pietų išvažiavo pargabent. 

Po sotaus tažino tiesiog chill`inom. Visą popietę gulėjau svetainėj ir maščiau eilinį kartą kas, kur ir kaip. Ir įvyko dar vienas lūžis.  Palydėti saulės, kartu su nauja, keturkoja drauge nubinzenom į kopas. Nothing else matters buvo labai į temą. Po saulėlydžio užsikaičiau arbatos, pasidariau vakarienę ir tikrinau savo muilinės galimybes fiksuojant naktinius vaizdus.